Projektai

Moksliniai tyrimai

2016 m. ESTEP buvo suteiktas nevalstybinio mokslinių tyrimų instituto statusas. ESTEP mokslinių tyrimų veikla apima viešosios politikos proceso ir institucinių pokyčių valdymo, visuomenės gyvenimo kokybės, atskirų viešosios politikos sričių tyrimus, naujų žinių ir metodų kūrimą bei pritaikymą.

Toliau pateikiame svarbiausių mūsų projektų sąrašą mokslinių tyrimų srityje:

Užsakovas: LR Finansų ministerija, 2014, 2015, 2020

Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio šalyse, o pastaraisiais metais ir Lietuvoje daug dėmesio skiriama visuomenės gyvenimo kokybės apibrėžimui ir gyvenimo kokybės pokyčių matavimui. Tuo metu, kai Europos Sąjungoje buvo kuriamas Eurostat gyvenimo kokybės modelis ir vystomas gyvenimo kokybės rodiklių rinkinys, Lietuvoje buvo atliekami vertinimai, skirti ES fondų investicijų poveikiui gyvenimo kokybei šalyje, savivaldybėse ir regionuose išmatuoti:

Atliekant ES struktūrinės paramos poveikio gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje vertinimą (2014) ESTEP ekspertai sudarė gyvenimo kokybės indeksą, skirtą gyvenimo kokybės pokyčiams šalyje matuoti ir apskaičiavo indekso reikšmes 2007-2012 m. Šio vertinimo rezultatus 2016 m. birželį vykusioje Europos vertintojų konferencijoje Europos Komisijos Regioninės politikos ir miestų generalinis direktoratas pripažino reikšmingiausiu nacionaliniu poveikio vertinimu, atliktu Sanglaudos politikos srityje.

Atliekant 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos poveikio Lietuvos miestams ir miesteliams vertinimą (2015) šalies lygio gyvenimo kokybės indeksą ESTEP tyrėjai pritaikė gyvenimo kokybės pokyčiams savivaldybių lygiu matuoti ir atliko indekso bei atskirų jo dimensijų subindeksų reikšmių 2007-2014 m. skaičiavimus.

2020 m. Finansų ministerijos užsakymu ESTEP rengia gyvenimo kokybės augimo modelį, kurio pagalba bus galima kiekybiškai vertinti ir prognozuoti valstybės pajamų ir išlaidų dydžio bei struktūros pagal funkcinę ir ekonominę klasifikaciją įtaką pagrindiniams gyvenimo kokybės rodikliams Lietuvoje. Planuojama, kad kuriamą modelį sudarys du modeliavimo instrumentai: makroekonometrinis modelis ir mikrosimuliacinis modelis.

Užsakovas: Lietuvos mokslo taryba, 2013/03 – 2015/09

Šio mokslinio projekto tikslas – išnagrinėti, įvertinti ir paaiškinti Lietuvos europeizaciją, t.y. politinius, ekonominius ir institucinius pokyčius „naujosios Europos“ – pokomunistinių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių, tapusių ES narėmis 2004 ir 2007 m. – europeizacijos kontekste. Pokyčiai nagrinėti valstybės santvarkos, politikos ir viešosios politikos (angl. polity, politics and policy) lygmenyse išskiriant (1) tapatybės ir demokratijos kokybės ir (2) institucijų ir viešosios politikos aspektus. Šis sistemingas lyginamasis tyrimas buvo aktualus ir naujas tiek akademine, tiek taikomąja prasme – jį motyvavo (1) Lietuvos viešosios politikos ir institucinės aplinkos peržiūros poreikiai, įskaitant ir (2) narystės ES patirties į(si)vertinimą, taip pat artėjant (3) Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 m., kuris turėjo tapti proga apgalvoti ir viešai įvertinti dalyvavimo ES ir su tuo susijusios kaitos patirtį ir (4) patirties perdavimo galimybes Vakarų Balkanuose ir Rytų Europoje bei (5) viešojo sektoriaus krizės Pietų Europoje, ypač Graikijoje, problemas.

Tyrimas įvertino pokyčius Lietuvoje po narystės ES, nustatė politinių, ekonominių ir institucinių pokyčių pobūdį, taip pat paaiškino vykstančius pokyčius ir jų pobūdį tarptautiniais ES bei kitų tarptautinių veikėjų (NATO) ir vidaus veiksniais, pritaikant pagrindines europeizacijos mechanizmų sąvokas: atitikimo laipsnis, resursų perskirstymas, socializacija, reguliacinė konkurencija ir institucinis prisitaikymas. Kontekstui ir lyginamajai perspektyvai suteikti buvo apžvelgtas europeizacijos pobūdis ne tik VRE, bet ir ES kaimynystėje – Rytų ir Pietryčių Europoje.

Projekto metu suformuluotas ir empiriškai patikrintas modelis, leidžiantis kompleksiškai įvertinti ir paaiškinti kaitos procesus, atlikta europeizacijos procesų analizė. Projekto metu tyrėjų parengtų straipsnių pagrindu išleista monografija „Lietuva ES: transformacija ar imitacija?“.

Užsakovas: Europos Komisija, 2016/05 – 2019/04

Mokslinio tyrimo „Europos Sąjunga ir Rytų partnerystės šalys: vidaus ir išorės veiksnių analizė ir strateginis įvertinimas” (angl. EU-STRAT – The EU and Eastern Partnership countries: An Inside-out Analysis and Strategic Assessment) pagrindinis tikslas – akademinė Europos integracijos poveikio Rytų partnerystės šalims analizė. Projektu siekta atsakyti į klausimus, kodėl ES pastangos užtikrinti taiką, gerovę ir stabilumą Rytų kaimynystės šalyse nebuvo itin sėkmingos, kokie veiksniai tai lėmė, ir kokios ES strategijos, priemonės ir įrankiai turėtų didesnį poveikį tvariems politiniams ir ekonominiams pokyčiams Rytų partnerystės šalyse, atsižvelgiant į vidines ir išorines šio regiono problemas.

Europos Komisijos programos “Horizontas 2020” lėšomis finansuotą projektą ESTEP įgyvendino kartu su 10 parterių – Europos akademinių ir mokslo institucijų, tarp kurių – Laisvasis Berlyno universitetas, Leideno universitetas, Birmingemo universitetas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, taip pat pasitelkti Ukrainos, Moldovos ir  Baltarusijos institutai ir nevyriausybinės organizacijos, dirbančios Europos integracijos srityje. Projektą koordinavo Laisvasis Berlyno universitetas. Daugiau apie projektą – http://eu-strat.eu/