Projektai

Viešosios politikos analizė ir poveikio vertinimas

Įrodymais grįstos viešosios politikos formavimas ir vykdymas reikalauja politikos alternatyvų nagrinėjimo, jų įgyvendinimo efektyvumo analizės ir išsamaus poveikio vertinimo. Viešajam sektoriui svarbu įsitikinti, kad tam tikros srities problema spręsti pasirinktas tinkamiausias sprendimo būdas – teisiniai įpareigojimai, mokesčiai, investicijos ar informavimo priemonės, – o ribotos viešosios lėšos yra investuojamos efektyviausiai ir rezultatyviausiai.

ESTEP teikiamos viešosios politikos analizės ir poveikio vertinimo paslaugos prisideda prie įrodymais grįstos politikos formavimo ir efektyvesnio viešųjų finansų planavimo. Esame atlikę daugiau nei 150 tyrimų, studijų ir vertinimų, susijusių su viešosios politikos intervencijų planavimu, jų efektyvumo ir poveikio vertinimu.

Toliau pateikiame svarbiausių mūsų projektų sąrašą viešosios politikos analizės ir poveikio vertinimo srityje:

Užsakovas: Užimtumo tarnyba, 2018/10 – 2020/10

Šio projekto metu sukurta aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemonių bei tarpininkavimo įdarbinant ir įdarbinimo tvarumo stebėsenos ir vertinimo sistema. Teikiant paslaugas buvo atlikta Užimtumo tarnybos turimų duomenų analizė, siekiant įvertinti Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų kokybę ir pakankamumą ADRP priemonių ir įdarbinimo tvarumo stebėsenai ir vertinimui atlikti; išanalizuotos Užimtumo tarnybos taikomas ADRP priemonės, darbo rinkos paslaugos ir jų kombinacijos. Projekto metu sukurta ADRP priemonių ir įdarbinimo tvarumo stebėsenos ir vertinimo sistemos koncepcija, pagrįsta kontrafaktiniais poveikio vertinimo metodais, ir atliktas ADRP priemonių poveikio vertinimas taikant kontrafaktinius poveikio vertinimo metodus (įvertintas 2017 m. taikytų ADRP priemonių grynasis poveikis mikro ir makro lygiu). Atlikus vertinimą parengta ADRP priemonių ir įdarbinimo tvarumo stebėsenos ir vertinimo sistemos metodika ir surengti mokymai Užimtumo tarnybos darbuotojams, kad jie gebėtų savarankiškai taikyti šią metodiką.

Užsakovas: LR Finansų ministerija, 2018/07 – 2019/06

Šiuo vertinimu buvo siekiama tobulinti valstybės įgyvendinamas intervencijas atskirose viešosios politikos srityse ir ieškoti sutarimo dėl galimybių pakeisti viešąjį finansavimą kito tipo intervencijomis (reguliacinėmis, mokestinėmis, komunikacinėmis). Vertinimo objektas buvo platus ir apėmė 14 viešosios politikos sričių: švietimą, mokslą, technologijas ir inovacijas, verslą ir turizmą, energetiką, energijos vartojimo efektyvumą ir būsto renovaciją, aplinkosaugą,  transportą, skaitmeninę ekonomiką, sveikatos apsaugą, užimtumą ir socialinę įtrauktį, demografiją ir migraciją, kultūrą, viešąjį valdymą ir regioninę politiką. Atliekant vertinimą buvo suorganizuota daugiau kaip 30 intervencijų laboratorijų ir fokusuotų grupinių diskusijų, papildytų giluminiais interviu. Vertinimo rezultatai buvo naudojami rengiant 2021 – 2030 m. Nacionalinį pažangos planą ir ES fondų investicijų dokumentus 2021-2027 m. programiniam laikotarpiui.

Užsakovas: LR Žemės ūkio ministerija, 2018/01 – 2019/06

Atliktas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo pažangos vertinimas buvo skirtas nustatyti kiekvieno prioriteto įgyvendinimo pažangą, įvertinti veiklos rezultatų plano įgyvendinimą, nustatyti kylančias problemas bei pateikti rekomendacijas dėl KPP turinio ir įgyvendinimo tobulinimo. Vertinimo metu parengtos dvi KPP įgyvendinimo vertinimo ataskaitos.

Užsakovas: LR Finansų ministerija, 2018/03 – 2019/03

Vertinimo tikslas buvo nustatyti, kokiu mastu įpusėjus 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui, vykdomos intervencijos atitinka Lietuvos vystymosi poreikius bei išanalizuoti ES fondų investicijų panaudojimo rezultatyvumą ir efektyvumą. Teikiant paslaugas buvo parengtos trys ataskaitos: 1) Veiksmų programos įgyvendinimo pažangos vertinimo, 2)  Horizontaliųjų principų įgyvendinimo vertinimo ir 3) Veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklių sistemos vertinimo.

Užsakovai: LR Vyriausybės kanceliarija ir LR Finansų ministerija, 2018/05 – 2018/09

2018 m., reaguodama į Lietuvos ūkio augimo apribojimus, XVII Vyriausybė inicijavo 6 struktūrines reformas, kurių tikslas – reformuoti švietimo sistemą, sveikatos apsaugą, mokesčių sistemą, inovacijų politiką, šešėlinės ekonomikos mažinimo principus ir pensijų sistemą. Vertinimo tikslas buvo kiekybiškai įvertinti struktūrinių reformų paketo poveikį Lietuvos ūkio makro rodikliams ir 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui. Pirmiausiai buvo nustatyti ir kvantifikuoti atskirų reformų impulsai ekonomikai. Struktūrinių reformų poveikio rodiklių kvantifikavimas buvo atliktas vadovaujantis moksliniais tyrimais, kitų šalių patirtimi ir statistine Lietuvos ekonominių rodiklių analize. Reformų poveikio šalies ūkiui analizė buvo atlikta taikant ekonometrinio modeliavimo metodą. Apskaičiuota, kad didžiausias Vyriausybės vykdomų reformų santykinis efektas BVP (nominaliąja išraiška) bus pasiektas maždaug 2025–2027 metais, kai reformos lems apie 2 proc. didesnį BVP augimą arba daugiau, nei 1,2 mlrd. EUR didesnį BVP, lyginant su scenarijumi be reformų.

Užsakovas: LR Finansų ministerija, 2017/10 – 2018/04

Šio vertinimo tikslas buvo įvertinti 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų (toliau – Finansinių mechanizmų) rezultatyvumą ir poveikį bei pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl jų įgyvendinimo tęstinumo (rezultatų/ poveikio tvarumo) užtikrinimo bei Lietuvos ir šalių donorių bendradarbiavimo stiprinimo. Vertinimu taip pat buvo siekiama prisidėti prie 2014–2021 m. laikotarpio EEE ir Norvegijos finansinių instrumentų lėšų panaudojimo Lietuvoje planavimo bei efektyvesnio įgyvendinimo.

Užsakovas: LR Finansų ministerija, 2017/02 – 2017/05

Šis vertinimas buvo pirmasis tyrimas, kuriame ne tik išanalizuotas 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos poveikis šalies ūkio augimui, bet ir įvertintos Lietuvos ekonominės–socialinės raidos tendencijos iki 2027 m bei pateiktos rekomendacijos dėl ES fondų lėšų investavimo krypčių Lietuvoje po 2020 metų. Atlikta analizė patvirtino, kad ES fondų investicijos svariai prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto augimo 2015-2020 m. laikotarpiu. Vertinimo metu apskaičiuota, kad BVP augimas bus kasmet vidutiniškai 0,9 proc. punkto didesnis nei būtų be ES fondų investicijų. Be to, apskaičiuota, kad iki 2023 m. kiekvienas iš 2014-2020 m. ES fondų investuotas euras atneš 1,88 euro nominalios BVP grąžos ir sukurs 12,6 mlrd. eurų papildomo BVP. Atlikto vertinimo duomenys taip pat rodo, kad nemažą įtaką ES fondų investicijos turės ir užimtumo skatinimui – didžiausias poveikis Lietuvoje numatomas 2021 m., kuomet, skaičiuojama, bus sukurta arba išsaugota daugiau nei 50 tūkst. papildomų darbo vietų. Tai lems apie 3,4 proc. mažesnį nedarbo lygį nei jis būtų be ES fondų investicijų. Daugiausiai papildomų darbo vietų bus sukurta pramonės, privačių paslaugų ir statybų sektoriuje. Vertinimo metu išanalizuotos Lietuvos ūkio vystymosi tendencijos po 2020 m., nustatyti ilgalaikiai plėtros prioritetai ir galimos investavimo sritys po 2020 m. Lietuvai siekiant būti konkurencinga po 2020 metų bus aktualu investuoti į ekonominę infrastruktūrą (ypač į susijungimą su ES energetikos, transporto ir informaciniais infrastruktūros tinklais) ir į pagrindinių viešųjų paslaugų (sveikatos, pagrindinio ugdymo) kokybę. Tačiau  investicijos į infrastruktūrą turi būti nuolat peržiūrimos, atsižvelgiant į plėtros potencialą, kaštų-naudos analizės rezultatus ir suderinamumą su panašiais projektais. Kita vertus, Lietuvos perėjimą iš vidutinių į aukštesnių pajamų valstybių gretas gali užtikrinti tik perėjimas į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, todėl po 2020 m. bus gyvybiškai svarbu pagerinti Lietuvos ūkio efektyvumą ir inovatyvumą lemiančius rodiklius (mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, darbo rinkos efektyvumo, technologinio pasirengimo, inovacijų).