2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 m. vertinimas

Užsakovas: LR Finansų ministerija, 2017/02 – 2017/05

Šis vertinimas buvo pirmasis tyrimas, kuriame ne tik išanalizuotas 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos poveikis šalies ūkio augimui, bet ir įvertintos Lietuvos ekonominės–socialinės raidos tendencijos iki 2027 m bei pateiktos rekomendacijos dėl ES fondų lėšų investavimo krypčių Lietuvoje po 2020 metų. Atlikta analizė patvirtino, kad ES fondų investicijos svariai prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto augimo 2015-2020 m. laikotarpiu. Vertinimo metu apskaičiuota, kad BVP augimas bus kasmet vidutiniškai 0,9 proc. punkto didesnis nei būtų be ES fondų investicijų. Be to, apskaičiuota, kad iki 2023 m. kiekvienas iš 2014-2020 m. ES fondų investuotas euras atneš 1,88 euro nominalios BVP grąžos ir sukurs 12,6 mlrd. eurų papildomo BVP. Atlikto vertinimo duomenys taip pat rodo, kad nemažą įtaką ES fondų investicijos turės ir užimtumo skatinimui – didžiausias poveikis Lietuvoje numatomas 2021 m., kuomet, skaičiuojama, bus sukurta arba išsaugota daugiau nei 50 tūkst. papildomų darbo vietų. Tai lems apie 3,4 proc. mažesnį nedarbo lygį nei jis būtų be ES fondų investicijų. Daugiausiai papildomų darbo vietų bus sukurta pramonės, privačių paslaugų ir statybų sektoriuje. Vertinimo metu išanalizuotos Lietuvos ūkio vystymosi tendencijos po 2020 m., nustatyti ilgalaikiai plėtros prioritetai ir galimos investavimo sritys po 2020 m. Lietuvai siekiant būti konkurencinga po 2020 metų bus aktualu investuoti į ekonominę infrastruktūrą (ypač į susijungimą su ES energetikos, transporto ir informaciniais infrastruktūros tinklais) ir į pagrindinių viešųjų paslaugų (sveikatos, pagrindinio ugdymo) kokybę. Tačiau  investicijos į infrastruktūrą turi būti nuolat peržiūrimos, atsižvelgiant į plėtros potencialą, kaštų-naudos analizės rezultatus ir suderinamumą su panašiais projektais. Kita vertus, Lietuvos perėjimą iš vidutinių į aukštesnių pajamų valstybių gretas gali užtikrinti tik perėjimas į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, todėl po 2020 m. bus gyvybiškai svarbu pagerinti Lietuvos ūkio efektyvumą ir inovatyvumą lemiančius rodiklius (mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, darbo rinkos efektyvumo, technologinio pasirengimo, inovacijų).